1 iš 28

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas

Vaikas yra registruotas pas šeimos gydytoją.
Vaikui sveikatos paslaugos užtikrinamos.
Šeimos gydytojas nekeičiamas arba keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių.

 

Vaikas registruotas pas gydytoją, bet tėvai (globėjai) ne visada užtikrina vaiko lankymąsi.
Sveikatos paslaugos užtikrinamos ne reguliariai, paraginus.  
Šeimos gydytojas keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių

Naujagimis   ar vaikas neužregistruotas sveikatos priežiūros įstaigoje.
Tėvai (globėjai) neužtikrina reguliaraus vaiko lankymosi pas šeimos gydytoją, neatsižvelgia į gydytojų rekomendacijas.
Per pastaruosius metus tėvai (globėjai) ne mažiau nei du kartus pakeitė vaiko šeimos gydytoją be objektyvios priežasties.

 

Gydytojo ar odontologo apžiūros metu ant vaiko kūno pastebėtos galimos smurto žymės: kraujosruvos, kūno sužalojimai ir pan.
Tėvai (globėjai) neužtikrina vaikui reikiamo gydymo ir sveikatos paslaugų,
į gydytojų rekomendacijas nereaguoja.

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.2. Vaiko fizinė ir psichikos sveikata

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida atitinka amžių, žymių sveikatos sutrikimų neturi. Vaikui nėra nustatyta fizinė negalia.
Vaikas pasitiki savimi, geba bendrauti su aplinkiniais. Psichikos ligomis neserga. Nėra suicidinio elgesio, priklausomybių neturi, nepatyrė ilgalaikio ir / ar ūmaus streso.
Tėvų (globėjų) sveikata, gyvenimo būdas, užimtumas nekelia rizikos vaiko fizinės ir psichikos sveikatos būklei.

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida atitinka amžiaus tarpsnį su nežymiais skirtumais. Pasitaiko nežymių sveikatos sutrikimų.  Reti nelaimingi atsitikimai su nežymiais sveikatos sutrikimais ar nedideliais kūno sužalojimais.
Vaikas linkęs  sumenkinti save, savo pasiekimus. Vaikas sunkiau užmezga kontaktą su naujais draugais. Psichikos ligomis neserga.
Vaiko tėvai (globėjai) turi trumpalaikių sveikatos sutrikimų, nekeliančių rizikos vaiko fizinės ir psichikos sveikatos būklei.

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida neatitinka amžiaus tarpsnio, turi rimtų sveikatos sutrikimų, serga lėtinėmis ligomis. Pasikartojantys nelaimingi atsitikimai su sveikatos sutrikimais, kūno sužalojimais. Sveikatai rizikingos lytinio gyvenimo praktikos (nesaugus seksas, dažnas partnerių keitimas ir pan.).
Polinkis į save žalojantį elgesį, suicidinės mintys, žema savivertė. Santykiai su bendraamžiais ar artimaisiais konfliktiški. Vaikas turi priklausomybių. Vaikas serga psichikos liga, jam nustatyti specialūs ugdymo poreikiai.
Tėvai, turintys psichikos sveikatos sutrikimus, paveldimumo rizika.

 

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida neatitinka amžiaus tarpsnio, turi rimtų ignoruojamų sveikatos sutrikimų. Nuolatiniai nelaimingi atsitikimai turintys ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.
Jei vaikas turi negalią, jo sveikatos būklė vertinama kaip 3 lygmens rizika ir jam siūloma teikti kompleksines paslaugas kartu su specialistų komanda.
Suicidinis  ar besikartojantis save žalojantis elgesys. Vaikas serga psichikos liga, kuri negydoma. Vaikas turi priklausomybę, vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas.
Tėvų (globėjų)priklausomybės ar chroniškos tėvų ligos turi ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.3. Vaiko ugdymas

Vaikas lanko švietimo, ugdymo įstaigą. Pamokų lankomumas pažangus, geri, mokymosi rezultatai ir pasiekimai.
Vaiko dienotvarkė pastovi, atitinkanti jo poreikius, lieka laiko poilsiui.
Vaikas turi reikiamas ugdymo, lavinimo priemones.
16 metų vaikas, nesimokantis vidurinėje mokykloje, mokosi profesinio ugdymo, jaunimo mokykloje.

Vaikas lanko švietimo, ugdymo įstaigą. Be pateisinamos priežasties praleidžiamos pavienės pamokos. Vaikas turi nedidelių mokymosi sunkumų.
Vaiko dienotvarkė intensyvi, nelieka daug laiko poilsiui.
Vaikas ne visada turi visas ugdymo priemones, tačiau tėvai reaguoja į pastabas dėl priemonių įsigijimo.
16 metų vaikas, nesimokantis vidurinėje mokykloje, neturi galimybės mokytis amato ar specialybės, kuri jam patinka.

Vaikas be pateisinamų priežasčių reguliariai praleidžia pamokas, vėluoja į pamokas. Vaikas turi mokymosi sunkumų, atskirų dalykų mokymosi rezultatai prasti. Mokymosi pasiekimai prastėjantys.
Vaiko dienotvarkė per intensyvi, stebimas nuovargis.
Vaikas neturi reikiamų ugdymo, lavinimo priemonių, tėvai (globėjai) tik po pakartotino raginimo užtikrina reikiamas priemones.
Vyresnis nei 16 metų amžiaus paauglys nesimoko, tačiau norėtų situaciją keisti.

Vaikas sistemingai nelanko ugdymo įstaigos, nuolat praleidžia pamokas. Prasti mokymosi rezultatai, pataisos.
Vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, reikalinga asistento pagalba mokykloje.
Tėvų (globėjų) reikalavimai dėl vaiko užimtumo intensyvumo kelia grėsmę vaiko fizinei ir psichinei sveikatai.
Vaikas neturi reikiamų mokymosi priemonių, tėvai (globėjai) į pastabas nereaguoja.
Vyresnis nei 16 metų amžiaus jaunuolis nei dirba, nei mokosi. 

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.4. Šeimos socialiniai santykiai

Vaikas gyvena pilnoje šeimoje.
Santykiai su tėvais (globėjais) ir kitais šeimos nariais geri.
Tėvų (globėjų) santykiai geri arba tėvams (globėjams) nusprendus skirtis, sprendimas priimamas abipusiu taikiu sutarimu.
Vaikas artimai bendrauja su tėvais (globėjais). Tėvai (globėjai) tinkamai vykdo savo pareigas ir dalyvauja vaiko ugdyme bei auklėjime.
Išsituokę ar vieniši tėvai (globėjai) turi pastovius partnerius, kurie dalyvauja vaiko auklėjime, juo rūpinasi, vaiko santykis su naujais partneriais geras.
Vaikas palaiko artimus ryšius su giminaičiais: bendrauja su seneliais, dėdėmis, tetomis ir jų šeimomis.

Vienišas tėvas (globėjas)/mama (globėja) pilnai užtikrina vaiko poreikius, rūpinasi auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdo savo pareigas.
Santykiai su tėvais (globėjais) ar turimu vienu iš tėvų (globėjų) nėra itin geri, bet tėvai sėkmingai sprendžia kylančias problemas.
Vaiko santykiai su kartu gyvenančiais asmenimis ne itin geri, kyla kasdieninio pobūdžio nesutarimai, tačiau grėsmės vaiko gerovei nėra.
Tėvai (globėjai) nusprendžia skirtis, gyventi skyrium, ginčas sprendžiamas teisme, tačiau tėvai (globėjai) stengiasi vaiką apsaugoti nuo tarpusavio nesutarimų.
Vaiko tėvai (globėjai) išsituokę, gyvena skyrium, vaiko bendravimas su kartu negyvenančiu vienu tėvų (globėjų) epizodinis, kartais kyla sunkumų dėl vaiko išlaikymo teikimo, kartu negyvenantis pasyviai dalyvauja vaiko ugdyme ir auklėjime.
Išsituokę ar vieniši tėvai (globėjai) neturi pastovių partnerių, tačiau jų kaita nėra dažna, vaiko santykiai su naujais partneriais nėra itin geri, tačiau dėl to nekyla didesnių problemų.
Vaiko ryšiai su giminaičiais: seneliais, dėdėmis, tetomis ir jų šeimomis, geri, tačiau reti.

Vieniša mama (globėja) / tėvas (globėjas) negeba savarankiškai patenkinti vaiko poreikių, tačiau esant galimybei priimtų pagalbą.
Santykiai su tėvais (globėjais) ar turimu vienu iš tėvų (globėjų) sudėtingi, tačiau tėvai motyvuoti keisti situaciją ir priimti pagalbą.
Tėvai (globėjai) nusprendžia skirtis, gyventi skyrium, ginčas sprendžiamas teisme, vaikas įtraukiamas į konfliktą.
Vaiko tėvai (globėjai) išsituokę, gyvena skyrium, vaiko bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu ar motina sudėtingas, arba kartu negyvenantis tėvas (globėjas) ar motina (globėja) nedalyvauja vaiko ugdyme ir auklėjime, vengia išlaikyti, tačiau tėvai (globėjai) yra motyvuoti susitarti.
Išsituokusių ar vienišų tėvų (globėjų) partneriai dažnai keičiasi, vaiko santykiai su naujais šeimos nariais konfliktiški, tačiau tėvai (globėjai) yra motyvuoti keisti situaciją ir spręsti kylančias problemas.
Vaiko ryšiai su giminaičiais: seneliais, dėdėmis, tetomis ir jų šeimomis nutrūkę dėl tėvų (globėjų) draudimo ar giminaičių nenoro bendrauti, tačiau vaiko tėvai (globėjai) yra motyvuoti keisti situaciją.

Vieniša mama (globėja) / tėvas (globėjas) negali tinkamai pasirūpinti vaiko gerove, siūlomos pagalbos atsisako.
Nuolatiniai nesutarimai su tėvais (globėjais) ar turimu vienu iš tėvų (globėjų), vaiko tėvai (globėjai) ar turimas vienas iš tėvų (globėjų) problemų nepripažįsta ir / ar atsisako jas spręsti.
Vaiko santykiai  su kartu gyvenančiais asmenimis įtempti, nuolat kyla nesutarimai, vaiko tėvai (globėjai) problemų nepripažįsta ir / ar atsisako jas spręsti.
Tėvai (globėjai) skyrybų proceso metu pažeidžia vaiko interesus, kelia grėsmę vaiko gerovei, reikalingas ad hoc globėjo paskyrimas.
Vaikui  nesudaro galimybės bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu (globėju) /motina (globėja), arba kartu negyvenantis tėvas (globėjas)/motina (globėja) nedalyvauja vaiko ugdyme ir auklėjime, vengia išlaikyti, tėvai (globėjai) nėra motyvuoti susitarti.
Nuolatinė vieno iš tėvų (globėjų) partnerių kaita, vaiko santykiai su naujais šeimos nariais itin konfliktiški.
Nauji tėvų parneriai yra teisti už smurtą prieš vaikus, vaikų išnaudojimą ir pan., dėl ko kyla grėsmė vaiko saugumui.
Vaikui draudžiama bendrauti su giminaičiais.

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.5. Emociniai ir elgesio raidos sutrikimo simptomai

Vaikas geba rodyti jausmus, emocijas, adekvačiai reaguoti, geba bendrauti, dirbti su kitais. Vaikas pagal savo amžių geba atpažinti savo emocijas.
Vaiko emocinis ryšys su tėvais (globėjais) saugus – vaikas pastebimas, emociškai palaikomas, jam skiriamas dėmesys. Tėvai (globėjai) skiria pakankamai laiko vaiko emociniams poreikiams.  
Vaiko geba kontroliuoti savo elgesį adekvačiai amžiui, žino ribas.

Vaikas patiria sunkių emocijų, tėvai (globėjai) sėkmingai sprendžia kylančius sunkumus. Retkarčiais, dėl įtampos pasitaiko psichosomatiniai simptomai – galvos ar pilvo skausmai, pakilusi temperatūra ir pan.
Dėl neaiškių priežasčių pastebimai pakitęs požiūris į aplinką ar save, stebimas nepasitikėjimas aplinkiniais, tačiau geba kurti ir palaikyti ryšį su artimaisiais.  
Nežymūs elgesio pokyčiai: nesidomi aplinka, nesmalsus, informacijos perdavimo sunkumai, jam sudėtinga sukaupti dėmesį, susikoncentruoti į užduotis, tačiau tėvai (globėjai) sėkmingai sprendžia kylančias problemas.

Vaikas pastebimai sutrikęs, pastebima nuolatinė įtampa. Vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas.
Pasireiškia ilgalaikės įtampos simptomai – miego ir / ar maitinimosi sutrikimai ir / ar savęs raminimas (siūbavimas, nykščio čiulpimas).
Vaikas patiria patyčias, pats linkęs tyčiotis, nežino ribų, ignoruoja bendro elgesio taisykles.

Vaikas pastebimai ir nuolat sutrikęs, nuolat stipriai įsitempęs, dažna nuotaikų kaita. Pastebima apatija ar agresija. Vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas.
Negebėjimas prisirišti, užmegzti santykius.
Vaiko elgesys kelia grėsmę jo ir aplinkinių gerovei.
Vaikas artimai bendrauja su nusikalsti linkusiais paaugliais, priklauso įvairioms grupuotėms. Svarstytas vaiko gerovės komisijoje, yra taikytos minimalios poveikio priemonės neveiksmingos.
Tėvams (globėjams) kyla sunkumų užtikrinant reikiamą pagalbą vaikui arba tėvai (globėjai) ignoruoja vaiko problemas, nėra motyvuoti jas spręsti ar ieškoti pagalbos.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.1. Vaiko sveikata ir higiena

Tėvai (globėjai) supranta sveikos gyvensenos principus, sistemingai stebi vaiko sveikatą, laiku kreipiasi pagalbos į specialistus.
Vaikui ir jo aplinkoje užtikrinama bazinė higiena, vaikas turi savo amžiui deramus higienos įgūdžius.
Tėvai (globėjai) užtikrina vaiko užimtumą ir reikiamą poilsį.

Tėvai (globėjai) nežino dalies sveikos gyvensenos principų ar prieinamų socialistų / paslaugų. Atpažįsta situacijas, kai pavėluotai pastebėjo grėsmes vaiko sveikatai.
Tėvai pastebi situacijas, kai nėra patenkinti vaiko higiena ar vaiko higienos įgūdžiais.
Tėvai (globėjai) atpažįsta situacijas, kai vaikas būna pervargęs ar nepakankamai fiziškai aktyvus.

Tėvai (globėjai) tėvai laiku nesikreipia medicininės pagalbos, reikalingos vaikui (nepakviečia gydytojo ar neparūpina vaistų), ir taip pakenkia jo sveikatai.  Laiku nepastebi sveikatos grėsmių, sukeliančių ilgalaikį skausmą ar kančią.
Neužtikrinama bazinė vaiko higiena nei jo higienos įgūdžiai. Pastebima nuolatinė vaiko nešvara, nemalonus kvapas.
Pastebimos per mažo vaiko fizinio aktyvumo pasekmės sveikatai (viršsvoris ir pan.) ar dažno pervargimo požymiai (dirglumas, mieguistumas, silpnas imunitetas).

Tėvai (globėjai) nestebi vaiko sveikatos ir ignoruoja grėsmes. Nesikreipiama į sveikatos priežiūros specialistus, ignoruojamas būtinas gydymas namuose. Pastebimi kraštutiniai vaiko sveikatos sutrikimai (išsekimas ir pan.).
Vaiko higiena apleista ir tai sukelia pasekmes sveikatai (sugedę dantys, niežai, kirmėlės ar galvos utėlės).
Vaikas yra nuolat pervargęs. Dėl sistemingai neužtikrinamo fizinio aktyvumo ir pakankamo poilsio atsiranda rimtų sveikatos sutrikimų.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.2. Vaiko apranga ir mityba

Tėvai (globėjai) supranta sveikos mitybos principus, užtikrina pilnavertę, subalansuotą mitybą.
Tėvai (globėjai) užtikrina oro sąlygas ir vaiko dydį atitinkančią vaiko aprangą.

Tėvai (globėjai) atpažįsta situacijas, kuriose nėra patenkinti vaiko mityba.
Tėvai (globėjai) pastebi situacijas, kuriose neužtikrino metų laikui adekvačios vaiko aprangos.

Tėvai (globėjai) neužtikrina pilnavertės vaiko mitybos. Vaikas nuolat alkanas ar maitinasi nepilnaverčiu maistu (mityboje sistemingai trūksta sveikatai svarbių medžiagų).
Vaikas nuolat dėvi drabužius ir / ar batus, kurie netinka vaikui pagal dydį ir / ar neatitinka oro sąlygų.

Tėvai (globėjai) visiškai nesirūpina vaiko mityba. Dėl netinkamos mitybos sulėtėjęs vaiko augimas ir raida ar ženkliai sutrikdyta sveikata (išsekimas, skorbutas ir pan.).
Tėvai (globėjai) visiškai nesirūpina vaiko apranga; dėl nuolatinės netinkamos aprangos sukeliami vaiko sveikatos sutrikdymai ar kyla ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai ir gerovei grėsmė.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.3. Vaiko gyvenamoji aplinka

Tėvai (globėjai) sugeba užtikrinti vaikui asmeninę erdvę.
Gyvenamoji aplinka švari ir tvarkinga.

Tėvai (globėjai) pastebi situacijas, kai vaikui nepavyksta užtikrinti asmeninę erdvę ir deda pastangas jas išspręsti.
Tėvai (globėjai) atpažįsta situacijas, kuriose nėra patenkinti vaiko aplinkos tvarka ar švara.

Tėvai (globėjai) neužtikrina vaiko asmeninės erdvės, namuose lankosi daug atsitiktinių žmonių, vaikas neturi savo privačios poilsio erdvės (bent lovos).
Vaiko aplinka nešvari ir netvarkinga, tėvai (globėjai) nesirūpina nei jos tvarkymu, nei vaiko tvarkingumo įgūdžiais. Vaiko negalios atveju – aplinka nepritaikyta vaiko poreikiams.

Vaikas visiškai neturi privačios erdvės poilsiui, gyvenamojoje aplinkoje nuolat lankosi atsitiktiniai žmonės. Aplinka kelia grėsmę vaiko saugumui.
Vaiko gyvenamoji aplinka apleista, netvarkinga, neatitinka net bazinių higienos normų reikalavimų ir kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar gali turėti ilgalaikių pasekmių gerovei.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.4. Vaiko ugdymosi ir socializacijos sąlygos

Tėvai (globėjai) pilnai užtikrina vaiko ugdymuisi būtinas sąlygas – vaikas lanko mokyklą, turi galimybę papildomam ugdymui, turi reikiamas priemones..
Tėvai (globėjai) pilnai užtikrina vaiko socializacijos sąlygas – vaikas turi galimybę bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti įvairiose žmonių grupėse ar bendruomenėse.

Tėvai (globėjai) atpažįsta situacijas, kuriose neužtikrina būtinų ugdymuisi sąlygų - neįvertina žaidimų reikšmės vaiko raidai ir draudžia žaisti, vaikas negali dalyvauti papildomo ugdymo veiklose ir pan..
Tėvai (globėjai) pastebi situacijas, kuriose neužtikrina vaiko socializacijai būtinų sąlygų – vaikas negali dalyvauti norimose organizacijų veiklose, laisvai bendrauti su kitais bendraamžiais ir pan.

Tėvai (globėjai) nesupranta ugdymosi sąlygų ir neskiria dėmesio vaiko ugdymuisi namuose. Vaikas neturi atitinkančių jo amžių žaislų arba saugių daiktų, su kuriais galėtų žaisti. Vaikas netvarkingai lanko ugdymo įstaigą; nėra laiku atvedamas ar paimamas, “pamirštamas” ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Vaikas turi specialiųjų mokymosi poreikių, tačiau tėvai (globėjai) nesuteikia savalaikės mokymosi pagalbos.
Tėvai nesupranta socializacijos reikšmės nei jos sąlygų, riboja vaiko bendravimą su kitais vaikais ar draudžia vaikui žaisti su savo bendraamžiais.

Nuolatinis vaiko ugdymosi poreikių ignoravimas ir apleistumas. Vaikas išvis nelanko ugdymo įstaigos, tėvai visiškai nesidomi vaiko ugdymu.
Tėvai (globėjai) pastoviai izoliuoja vaiką nuo socialinės veiklos (draugų, būrelių), įtraukia vaiką į neteisėtą veiklą (nusikaltimai, narkotikų vartojimas ir pan.). Vaikas įtraukiamas į pavojingų ideologijų bendruomenes.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.5. Vaiko fizinis saugumas

Tėvai (globėjai) sukuria saugią aplinką vaikui, geba atpažinti potencialiai rizikingas situacijas.
Vaikas nepatiria fizinio smurto.

Tėvai (globėjai) pastebi situacijas, kuriose vaikas patiria nedideles buitines traumas ar nelaimingus atsitikimus. Taip pat atpažįsta, kad vaiko aplinkoje yra daiktų ar vietų, kurios potencialiai rizikingos vaikui, tačiau jomis nepasirūpinta.

Vaiko aplinkoje prieinami pavojingi daiktai ir / ar cheminės medžiagos; vaikas paliekamas ilgam vienas; vaikas paliekamas nepažįstamų, tik iš matymo pažįstamų žmonių arba neblaivių suaugusių priežiūrai; vaikas paliekamas kitų vaikų priežiūrai; vaikas  neturi saugios žaidimų vietos.
Vaikas tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku, ypač kalbant apie smurtą tarp tėvų. Tėvai bijo, kad gali prarasti impulsų kontrolę ir sužaloti vaiką ir pan.). Buitinės traumos ar nelaimingi atsitikimai kartojasi.

Nuolatinis vaiko fizinio saugumo poreikių ignoravimas, apleistumas ir nepriežiūra. Tėvai nekontroliuoja savo elgesio, naudoja fizines bausmes arba pataria kitiems taip elgtis. Fizinis smurtas yra vienintelė vaiko kontrolės forma, nėra nei vieno suaugusio, galinčio vaiką apsaugoti nuo smurto. Problemos ilgalaikės ir besikartojančios, vaiko fiziniu saugumu nesirūpinama, tėvai neigia problemas ir jų nesprendžia.
Vaikas išnaudojamas seksualiai ar patiria seksualinį priekabiavimą.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.6. Vaiko emocinis saugumas

Tėvai sukuria saugią emocinę aplinką, su vaiku bendraujama, jam teikiamas grįžtamasis ryšys.
Vaikas turi galimybę saugiam ir pastoviam ryšiuis su suaugusiais.

Tėvai (globėjai) pastebi situacijas, kuriose nėra aiškiai nustatytų ribų ir taisyklių arba jų nuosekliai nesilaiko. Nežino, kad vaiko gąsdinimas, grasinimai yra vaiką žalojantis elgesys ir pan.). Pastebi situacijas, kai ryšyje su vaiku nepavyksta užtikrinti emocinio saugumo.

Tėvai (globėjai) dažnai grasina vaikui, gąsdina, kaltina dėl savo problemų. Šeimoje nėra aiškiai nustatytų ribų ir taisyklių; nenuoseklūs tėvai (globėjai) (pvz., išeina neatsisveikinę ir nepranešę, dažnai keičia nuostatas – tai leidžia ką nors, tai draudžia).
Tėvai (globėjai) vengia bet kokio fizinio kontakto su vaiku (pvz., neapkabina, nepaglosto); atstumiantys vaiką tėvai (globėjai): pyksta, kai vaikas prašo pagalbos ar nori artumo, per anksti reikalauja savarankiškumo; impulsyvūs (pvz., greitai susierzina ir dažnai rodo nepasitenkinimą).
Vaiką prižiūri daug besikeičiančių žmonių, nėra vieno artimo ir pastovaus asmens, prie kurio vaikas galėtų prisirišti.

Tėvai (globėjai) nekontroliuoja savo elgesio, vaiko emocinių poreikių ignoravimas, emocinis smurtas yra tėvų (globėjų) įprotis. Nėra nei vieno suaugusio asmens, galinčio vaiką apsaugoti nuo emocinio smurto.
Smurtaujantys tėvai (globėjai) pastoviai kelia vaikui ambivalenciją - ir saugumo, ir baimės jausmus. Problemos ilgalaikės ir pasikartojančios.  
Vaikas savo aplinkoje neturi nei vieno suaugusiojo, kuris bendrautų su vaiku be emocinio smurto.
Vaikas patiria seksualinį priekabiavimą.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.7. Emocinis palaikymas

Tėvai (globėjai) geba atpažinti vaiko emocinius poreikius ir juos atliepti įvairiais būdais.
Tėvai (globėjai) skiria dėmesio ir laiko bendravimui su vaiku. Su vaiku bendraujama atvirai, tiesiai ir jautriai.
Vaikas turi vieną ar kelis pastovius suaugusius, su kuriais gali kurti ir palaikyti stiprų, saugų ir pastovų ryšį.

Tėvai (globėjai) pastebi, kad kartais jiems nepavyksta laiku atpažinti vaiko emocinių poreikių arba jų tinkamai atliepti.
Tėvai (globėjai) atpažįsta, kad retkarčiais dėl objektyvių priežasčių neskiria pakankamai laiko bendravimui su vaiku.
Tėvai (globėjai) pastebi, kad bendraujant su vaiku kartais manipuliuoja, bendrauja netiesiai.
Nors vaikas turi bent vieną suaugusį, su kuriuo gali kurti ir palaikyti saugų ir pastovų ryšį, yra grėsmė, kad vaikas tokį suaugusį gali prarasti (emigracija, liga ar pan.).

Tėvai (globėjai) sistemingai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką ir šito nepastebi arba neigia. Tėvų (globėjų) elgesys sukelia vaikui dviprasmiškus jausmus (ir saugumo, ir baimės  – vaikas nesusigaudo, ko tikėtis).
Bendraujant su vaiku manipuliuojama ir grasinama, tėvai (globėjai) vengia bendrauti su vaiku. Į vaiką reaguojama agresija, atsiribojimu, žeminimu, kaltinimu ar panieka. Bendravimas su vaiku sudėtingas, konfliktiškas, tėvai (globėjai) nemato pagalbos poreikio ir jos neieško.
Vaiką prižiūrintys suaugę dažnai keičiasi, vaikui nepavyksta surasti bent vieno suaugusio pastoviam ir saugiam ryšiui.

Tėvai (globėjai) visiškai negeba atpažinti emocinių vaiko poreikių, nuolat ignoruoja jų tenkinimą. Vaikas gyvena nuolatiniame baimės jausme, yra priverstas slopinti bet kokius savo jausmus ir emocijas. Tėvai (globėjai) neigia situaciją.
Vaikas yra arba nuolat ignoruojamas arba patiria psichologinį smurtą – nuolatines bausmes, patyčias, agresiją, panieką, žeminimą, grasinimus. Bendravimas su vaiku yra smurtinis, vaikas baudžiamas už bet kokias iniciatyvas ar klausimus. Tėvai (globėjai) slepia smurtą.
Vaikas neturi saugaus ir patvaraus ryšio nei su vienu suaugusiuoju, vaiku visiškai niekas nesirūpina.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.8. Pozityvus auklėjimas

Tėvai (globėjai) geba pozityviai, nesmurtiniais būdais auklėti ir drausminti vaiką, paaiškinti vaikui ryšį tarp poelgių ir pasekmių, teikti vaikui grįžtamąjį ryšį, rodyti tinkamą pavyzdį.
Auklėjime tėvai nenaudoja fizinių bausmių nei smurto.
Tėvai (globėjai) geba veikti stresinėse ar sudėtingose situacijose neperkeldami savo jausmų ar emocijų vaikui.
Vaiko priežiūroje tėvai (globėjai) geba derinti tiek savarankiškumo ugdymą, tiek ir globą / pagalbą (nėra jokių hiperglobos ar hipoglobos požymių).

Tėvai globėjai atpažįsta situacijas, kai jiems nepavyksta sėkmingai auklėti ar sudrausminti vaiko pozityviais, nesmurtiniais būdais.
Tėvai (globėjai) atpažįsta situacijas, kuriose norėtų naudoti (bet nenaudoja) žeminančias bausmes ar smurtą.
Tėvai (globėjai) pastebi. kad išgyvena stresines ar sudėtingas situacijas, kuriose gali nesusivaldyti ir perkelti savo jausmus ar emocijas vaikui. Arba pastebi, kad tokios situacijos gali nutikti artimoje ateityje.
Tėvai (globėjai) pastebi situacijas, kuriose iš vaiko tikisi per didelio savarankiškumo arba perdėtai globoja vaiką.

Tėvai (globėjai) reguliariai taiko prievartą auklėjime. Jiems nepavyksta kalbėtis su vaiku apie elgesio pasekmes, teikti vaikui grįžtamojo ryšio ar rodyti pavyzdžio. Tėvai (globėjai) neieško pagalbos arba nesupranta jos poreikio.
Tėvai (globėjai) nevengia taikyti vaiką žeminančių bausmių; jie mano, kad atskirose situacijose žeminančios bausmės yra būtinos. Nesupranta žeminančių bausmių neigiamo poveikio vaikui.
Stresinėse ar sudėtingose situacijose tėvai (globėjai) sunkiai nusiramina, yra linkę perkelti savo jausmus ar įtampą vaikui. Stresinėse ar sudėtingose situacijose su vaiku bendrauja agresija, žeminimu ar rėkimu.

Tėvai (globėjai) naudoja prievartą, vaikas tik baudžiamas. Vaikas mato smurtinius santykius ar prievartą tarp kitų šeimos narių.
Tėvai (globėjai) naudoja smurtą ir / ar žeminančias bausmes, pastebimi bet kokie fizinio ar psichologinio smurto požymiai, kurių tėvai negali pagrįstai paaiškinti.
Stresinėse ar sudėtingose situacijose tėvai (globėjai) veikia impulsyviai, savo įtampą perkelia vaikui smurtaudami.
Vaiko priežiūroje pastebima dauguma hiperglobos ar hipoglobos požymių, priežiūra yra žalojanti vaiką.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.1. Šeimos situacija

Šeima neturi negatyvių patirčių (pvz., artimųjų netektys, tėvų (globėjų) skyrybos, emigracija, vaiko išnaudojimas, smurtas šeimoje, buvę vaiko paėmimo iš šeimos atvejai ir kt.).

Šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, kurie padarė įtaką vaikui, tačiau nepastebima vaiko elgesio pasikeitimų ar neadekvačios reakcijos,  visa tai nedaro neigiamos įtakos tolimesniam šeimos funkcionavimui.

Šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, kurie padarė įtaką vaikui, stebimi nežymūs vaiko ir / ar tėvų (globėjų) elgesio pasikeitimai, tačiau tėvai (globėjai) yra motyvuoti spręsti problemas.

Šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, dėl kurių vaiko elgesys pasikeitęs, buvusios krizės neišspręstos, atsikartojančios neigiamos patirtys, patirtas elgesys atkartojamas savo vaiko atžvilgiu, tėvai (globėjai) atsisako problemas spręsti.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.2. Šeimos funkcionavimas

Šeima funkcionuoja gerai, tėvai (globėjai) neturi reikšmingų problemų.

Šeima funkcionuoja gerai, tėvai (globėjai) neturi reikšmingų problemų.

Tėvai (globėjai) turi sunkumų, kurių neatpažįsta.
Tėvų (globėjų) negalia ar sunki sveikatos būklė.

Nuolatinės problemos, darančios įtaką tėvų (globėjų) gebėjimams patenkinti vaiko poreikius. Smurtas šeimoje. Priklausomybės, priklausymas uždaroms ar pavojingos ideologijos bendruomenėms, užsiėmimas nusikalstama veikla, tėvai (globėjai) problemų nesprendžia, kyla grėsmė vaikui.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.3. Pagalba ir parama iš išplėstinės šeimos

Šeima turi pagalbos tinklą. Palaikomi geri santykiai su išplėstine šeima. Vaiką padeda prižiūrėti patikimi, tampriais ryšiais su tėvais (globėjais) susiję artimi asmenys.

Esant poreikiui, šeima turės paramos tinklą, kuris galės suteikti pagalbą, tačiau ryšiai nėra palaikomi nuolat. Šeimos santykiai su išplėstine šeima neišplėtoti. Vaiką prižiūri patys tėvai (globėjai), retais atvejais gaunama išorinė pagalba.

Šeima neturi paramos tinklo. Neišplėsti bendravimo ryšiai arba santykiai prasti, tačiau šeima yra motyvuota spręsti problemas. Vaikas patikimas prižiūrėti vis kitiems asmenims (dėl to nekyla grėsmės vaiko saugumui).

Santykiai su išplėstinės šeimos nariais kelia pavojų vaikui. Vaikas paliekamas be priežiūros arba paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.4. Būsto stabilumas

Nuolatinai gyvena nuosavybės teise priklausančiame būste ar nuomojamame būste.

Laikinas būstas ar trumpalaikė nuoma.

Dažni persikraustymai.

Benamiai arba gresia būsto netekimas, iškeldinimas ir šeima neturi kur apsigyventi.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.5. Būsto ir aplinkos pritaikymas

Saugios žaidimo erdvės, tvarkinga elektros instaliacija, šildymo / kūrenimo sistema, saugiai laikomos cheminės medžagos, vaistai, saugūs žaislai, švara, nėra kenkėjų, yra sanitariniai mazgai, sveikas vanduo, yra pagrindiniai patogumai, vaiko erdvė pakankama, būstas ir aplinka pritaikyta vaiko poreikiams (ypač negalios atveju), vaikas turi žaislų, mokymosi priemones, drabužių, avalynę, higienos reikmenis.

Minimalūs trūkumai, tačiau tėvai (globėjai) sprendžia susidariusias problemas.

Pastebimas būsto ir aplinkos saugumo trūkumas, vaikui trūksta erdvės, būstas ir aplinka mažai atitinka vaiko poreikius, pastebimas mokymosi priemonių, žaislų, drabužių, avalynės, higienos reikmenų trūkumas, turimi ištekliai nepilnai tenkina vaiko poreikius, tėvai (globėjai) motyvuoti spręsti problemas.

Gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, būstas ir aplinka neatitinka vaiko poreikių, vaikas neturi reikalingų daiktų, priemonių, tėvai (globėjai) nėra motyvuoti spręsti problemų.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.6. Gyvenamoji vieta

Šeima nepatiria jokių sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuošalumo ar susisiekimo.

Gyvenamoji vieta nėra patogi susisiekimo atžvilgiu, tačiau yra pakankamai galimybių gauti reikiamas paslaugas.

Šeima turi ribotas galimybes gauti visas reikiamas paslaugas dėl gyvenamosios vietovės, transporto priemonės neturi, tačiau padeda kaimynai ar kiti asmenys.

Vienkiemis, nedidelis kaimas, šeima neturi jokios transporto priemonės, neprivažiuoja viešasis transportas. Dėl to kyla grėsmė vaikui, nes jis negauna kitų jam reikiamų paslaugų.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.7. Tėvų (globėjų) darbingumas

Tėvai (globėjai) (bent vienas iš tėvų (globėjų)) dirba apmokamą darbą / yra neįgalūs, gauna neįgalumo išmokas (yra nedarbingi).

Tėvai (globėjai) (bent vienas iš tėvų (globėjų)) dirba laikiną darbą (terminuotą, sezoninį ar kt.) / yra neįgalūs ir dirba laikiną darbą.

Tėvai (globėjai) (bent vienas iš tėvų (globėjų)) yra bedarbiai, tačiau deda pastangas darbo paieškoms / yra neįgalūs, tačiau deda pastangas darbo paieškoms (kai yra darbingi).

Tėvai (globėjai) (bent vienas iš tėvų (globėjų)) yra bedarbiai, nededa pastangų darbo paieškoms / neįgalūs, tačiau pagal darbingumo lygį galėtų gauti pajamų iš darbinės veiklos, bet nemotyvuoti, arba nesitvarko neįgalumo dokumentų. Šeima kritinėje situacijoje, nes negauna jokių pajamų, nededa pastangų situacijai keisti, kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei arba vaikas priverstas valkatauti, užsiimti nusikalstama veikla.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.8. Tėvų (globėjų) darbo poveikis vaikui

Tėvų (globėjų) darbas nespecifiškas arba tėvų (globėjų) darbo specifika nedaro įtakos vaikui.

Tėvų (globėjų) darbas specifiškas, tačiau tėvai (globėjai) dėl to kylančias problemas sėkmingai išsprendžia patys arba naudodamiesi kitų pagalba.

Tėvų (globėjų) darbas specifiškas, pastebima minimali / nežymi neigiama įtaka vaikui, tačiau tėvai (globėjai) motyvuoti spręsti kylančias problemas ir priimti siūlomą pagalbą.

Dėl tėvų (globėjų) darbo specifikos pastebima neigiama įtaka, tėvai (globėjai) nesprendžia dėl to kylančių problemų arba sprendžia jas netinkamai, dėl ko kyla grėsmė vaikui.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.9. Pajamų pobūdis ir gavimo pastovumas

Nuolatinai gaunamos pajamos iš darbinės veiklos; socialinio draudimo išmokos; neįgalumo išmokos, pensijos.

Nenuolatinio pobūdžio darbas ir / ar trumpalaikės socialinės išmokos.

Atsitiktinės pajamos arba ilgalaikės socialinės išmokos, tačiau tėvai (globėjai) yra motyvuoti situaciją keisti.

Šeima yra kritinėje situacijoje, nes negauna jokių pajamų, ir nededa jokių pastangų situacijai keisti, dėl ko kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei arba vaikas priverstas valkatauti, užsiimti nusikalstama veikla ir pan.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.10. Pajamų pakankamumas ir skirtingų šaltinių panaudojimas

Gaunamų pajamų pakanka, šeima išnaudoja galimus pajamų gavimo šaltinius.

Gaunamos pajamos leidžia patenkinti bazinius poreikius, kitų poreikių patenkinimas nėra pakankamas, tačiau šeima deda pastangas siekiant gauti daugiau pajamų. Šeima nėra išnaudojusi visų galimų pajamų gavimo šaltinių, bet tvarkosi dokumentus.

Gaunamų pajamų pakanka tik baziniams poreikiams patenkinti, šeima motyvuota situaciją keisti. Šeima stokoja galimybių ar gebėjimų išnaudojant galimus pajamų gavimo šaltinius, bet pasirengusi priimti pagalbą sprendžiant susidariusią situaciją.

Šeima kritinėje situacijoje, nes negauna jokių pajamų arba gaunamų pajamų nepakanka net baziniams poreikiams patenkinti, nededa jokių pastangų situacijai keisti, dėl ko kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei arba vaikas priverstas valkatauti, užsiimti nusikalstama veikla ir pan.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.11. Finansinis šeimos raštingumas

Geri šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai (reguliariai mokami mokesčiai, skolų nėra, skolinamasi atsakingai, lėšos paskirstomos racionaliai, pagal prioritetus ir pan.).

Biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami, pasitaiko trumpalaikiai, nedideli įsiskolinimai.

Šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami – gaunamos pajamos galėtų būti planuojamos atsakingiau, dažnas skolinimasis, tačiau šeima yra motyvuota situaciją keisti.

Prasti šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai, dėl ko šeima dažnai neturi lėšų pragyvenimui ir net minimalių vaiko poreikių patenkinimui, dėl ko kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei arba vaikas priverstas valkatauti, užsiimti nusikalstama veikla ir pan.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.12. Šeimos santykiai su kaimynais, bendruomene

Šeima sutaria su kaimynais, bendruomene, turi draugų, nepatiria atstūmimo, priekabiavimo ar diskriminacijos.

Šeimos bendravimo tinklas nėra platus, tačiau vertinamas pozityviai (šeima nėra vertinama kaip aktyviai veikianti bendruomenėje, tačiau dėl to nepriskirtina prie probleminių).

Šeimos santykiai su kaimynais, bendruomene nėra stiprūs, galėtų būti stiprinami per bendras bendruomenines veiklas, šeima motyvuota dalyvauti bendruomeniniame gyvenime.

Šeima atstumta kaimynų, bendruomenės, linkusi izoliuotis, galimi nesutarimai, priekabiavimas, diskriminacija.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.13. Šeimos dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime ir organizacijų veikloje

Šeima dalyvauja bendruomenės ir / ar organizacijų veikloje, domisi vaiko ugdymo institucijų veikla.

Šeima retai dalyvauja bendruomenės ar organizacijų veiklose, dažniau užsiima kitokiomis veiklomis, domisi vaiko ugdymo institucijų veikla (šeima nėra vertinama kaip aktyviai veikianti bendruomenėje, tačiau dėl to nepriskirtina prie probleminių).

Šeima neturi galimybių dalyvauti bendruomenės gyvenime ar organizacijų veikloje, tačiau yra motyvuota dalyvauti.

Šeima nedalyvauja nei bendruomenės, nei organizacijų veikloje, nesidomi jokiomis papildomomis veiklomis, nepalaiko ryšio su vaiko ugdymo institucijomis, atstumia ar ignoruoja bet kokį kontaktą, yra linkusi izoliuotis.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.14. Institucijų, tenkinančių vaiko ir šeimos poreikius, tinklas ir prieinamumas

Specialistų / institucijų, tenkinančių vaiko ir šeimos poreikius, tinklas pakankamas, o paslaugos prieinamos..

Specialistų / institucijų tinklas nėra pakankamas arba paslaugos nėra pilnai prieinamos, tačiau vaikui ar šeimai dėl to nekyla papildomų grėsmių (situacija išsprendžiama pasitelkiant kitas stiprybes ir galimybes).

Specialistų / institucijų tinklas pakankamas, tačiau paslaugos sunkiai prieinamos (finansiškai, dėl netinkamo darbo laiko ar dėl susisiekimo problemų).

Specialistų / institucijų, kurios tenkintų vaiko ar mūsų šeimos poreikius, nėra.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.15. Šeimos naudojimasis bendruomeniniais ištekliais

Šeima naudojasi bendruomeniniais ištekliais, gauna reikiamą pagalbą.

Šeima naudojasi bendruomeniniais ištekliais tik esant būtinybei, yra linkusi problemas išspręsti naudodamasi savais resursais, neformalia pagalba.

Šeima yra linkusi priimti pagalbą, tačiau pagalbos resursai yra riboti.

Šeima nesinaudoja galimais resursais, nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą, nėra motyvuota spręsti problemas, dėl ko kyla grėsmė vaikui.

Nežinau