1 iš 28

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas

Esame registravę vaiką pas šeimos gydytoją, užtikriname vaikui reikalingas sveikatos paslaugas.

Retkarčiais pasitaiko, kad praleidžiame vaiko apsilankymus pas šeimos gydytoją ar apsilankome tik po gydytojo paraginimo. Pastebime situacijas, kuomet mums nepavyksta visiškai užtikrinti vaikui reikalingų sveikatos paslaugų.

Vaikas neužregistruotas sveikatos priežiūros įstaigoje. Reguliariai pasitaiko, kad praleidžiame apsilankymus pas šeimos gydytoją. Pasitaiko, kai neatsižvelgiame į gydytojų rekomendacijas vaiko sveikatos priežiūrai.

Pasitaiko, kad vaikas turi kraujosrūvų ar kitų kūno sužalojimų dėl smurto. Nuolat neužtikriname vaikui sveikatos priežiūros paslaugų. Ignoruojame gydytojų rekomendacijas.

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.2. Vaiko fizinė ir psichikos sveikata

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida atitinka amžių, žymių sveikatos sutrikimų neturi. Vaikui nėra nustatyta fizinė negalia. Vaikas pasitiki savimi, geba bendrauti su aplinkiniais. Psichikos ligomis neserga. Vaikas nebandė savęs žaloti, priklausomybių neturi, nepatyrė ilgalaikio ir / ar ūmaus streso. Mūsų sveikata, gyvenimo būdas, užimtumas nekelia rizikos vaiko fizinės ir psichikos sveikatos būklei.

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida atitinka amžiaus tarpsnį su nežymiais skirtumais. Pasitaiko nežymių sveikatos sutrikimų. Retkarčiais nutinka nelaimingi atsitikimai, kai vaikas nežymiai susižeidžia. Vaikas linkęs per prastai vertinti save ir savo pasiekimus. Sunkiau užmezga kontaktą su naujais draugais. Psichikos ligomis neserga. Mes turime trumpalaikių sveikatos sutrikimų, nekeliančių rizikos vaiko fizinei ir psichikos sveikatos būklei.

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida neatitinka amžiaus tarpsnio. Vaikas turi rimtų sveikatos sutrikimų, serga lėtinėmis ligomis. Pasikartojantys nelaimingi atsitikimai su sveikatos sutrikimais, kūno sužalojimais. Paauglys turi nesaugių lytinių santykių, dažnai keičia partnerius ir pan. Pastebime, kad vaikas linkęs žaloti save, užsimena apie savižudybę. Prastai vertina save, dažnai konfliktuoja su artimaisiais ir bendraamžiais. Vaikas turi priklausomybių. Vaikas serga psichikos liga, jam nustatyti specialūs ugdymo poreikiai. Mes turime psichikos sveikatos sutrikimų; yra paveldimumo rizika.

Vaiko fizinis išsivystymas (svoris, ūgis) ir raida neatitinka amžiaus tarpsnio, turi rimtų apleistų sveikatos sutrikimų. Nuolatiniai nelaimingi atsitikimai turintys ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai. Vaikas turi negalią. Vaikas save žaloja ir yra bandęs žudytis. Serga psichikos liga, kurios negydome. Vaikas turi priklausomybę, vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Mūsų priklausomybės ir / ar lėtinės ligos turi ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.3. Vaiko ugdymas

Vaikas lanko švietimo, ugdymo įstaigą. Be reikalo nepraleidžia pamokų, mokymosi rezultatai geri. Pasirūpiname, kad vaikas turėtų reikiamas ugdymo, lavinimo priemones.

Pasitaiko, kad vaikas praleidžia pamokų, turi nedidelių mokymosi sunkumų. Pastebime, kad kartais pasirūpiname ne visomis reikalingomis ugdymo priemonėmis.

Norėtume, tačiau vaikui nėra galimybės lankyti darželį. Vaikas be priežasties praleidžia pamokas. Vaikas turi mokymosi sunkumų, mokymosi rezultatai ir pasiekimai prastėja. Vaikas neturi reikiamų ugdymo, lavinimo priemonių. Tik paraginti pasirūpiname reikiamomis mokymosi priemonėmis.

Vaikas nelanko mokyklos ar kitos mokymo įstaigos. Prasti mokymosi rezultatai, pataisos. Vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, reikalinga asistento pagalba mokykloje. Vaikas neturi reikiamų mokymosi priemonių.

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.4. Šeimos socialiniai santykiai

Vaikas gyvena pilnoje šeimoje, mūsų santykiai geri – bendraujame artimai. Vaikas bendrauja ir su kitais artimais žmonėmis. Mes ugdome ir auklėjame vaiką. Abu tėvai dalyvaujame vaiko ugdyme bei auklėjime.

Vaikas neturi tėtės arba mamos, tačiau aš rūpinuosi vaiko auklėjimu ir ugdymu. Kartais kyla vaiko ir kitų namiškių nesutarimai, tačiau vaiko gerovė nenukenčia. Esame išsiskyrę, retkarčiais pastebime nesėkmes ugdyme ar auklėjime, ne vienodai įsitraukiame į rūpinimąsi vaiku. Vaikas retai pabendrauja su kartu negyvenančiais giminaičiais.

Vaikas neturi tėtės ar mamos, man reikia pagalbos rūpinantis vaiku, pastebiu sunkumus, kuriuos negaliu įveikti pats / pati. Esame išsiskyrę ar šiuo metu skiriamės, dėl to nukenčia vaikas. Neleidžiame vaikui bendrauti su kai kuriais giminaičiais, su kuriais jis / ji norėtų bendrauti.

Vaikas neturi tėtės ar mamos, aš nenoriu jokios pagalbos vaiko ugdyme ar auklėjime, net kai pastebiu nesėkmes. Vaikas nuolat nesutaria su vienu mūsų ar su mumis abiem. Nuolat kyla visokių nesutarimų, stipriai pykstamės. Draudžiu vaikui bendrauti su tėčiu / mama, su kuriu esu išsiskyręs / išsiskyrusi. Mano sutuoktinė / -is ar partnerė / -is nuolat konfliktuoja su vaiku, smurtauja.

Nežinau

1. Vaiko vystymosi poreikiai

1.5. Emociniai ir elgesio raidos sutrikimo simptomai

Vaikas pagal savo amžių pažįsta savo emocijas, geba rodyti įvairius jausmus, geba bendrauti. Vaikas adekvačiai pasitiki savimi ir aplinkiniais žmonėmis, elgiasi tinkamai, žino ir laikosi ribų.

Pastebime, kad vaikas jaučia įtampą, kartais dėl įtampos ar jaudinimosi trumpam sutrinka sveikata. Vaikas be priežasčių nepasitiki aplinkiniais, sunkiau sukaupia dėmesį. Pastebime nežymius, nepaaiškinamus elgesio pasikeitimus.

Vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas. Dėl neaiškių priežasčių vaikui sutrikęs miegas ir / ar mityba. Pastebime, kad vaikas patiria patyčias. Pastebime, kad vaikas pats linkęs tyčiotis, nežino ribų, ignoruoja bendro elgesio taisykles.

Vaikas itin sutrikęs, stipriai įsitempęs, dažna nuotaikų kaita. Vaikas ne pagal amžių subrendęs arba ne pagal amžių vaikiškas. Pastebime, kad vaikas kelia grėsmę kitiems, tyčiojasi ar smurtauja. Vaikas artimai bendrauja su nusikalsti linkusiais paaugliais, priklauso įvairioms grupuotėms

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.1. Vaiko sveikata ir higiena

Mes suprantame ir taikome sveikos gyvensenos principus, sistemingai stebime vaiko sveikatą, laiku kreipiamės pagalbos į specialistus; Vaiko kasdienėje aplinkoje užtikriname higienos principus. Pats vaikas turi reikalingus higienos įgūdžius. Vaiko užimtumas ir poilsis subalansuoti.

Atpažįstame situacijas, kai pavėluotai pastebėjome grėsmes vaiko sveikatai; Pastebime, kad nežinome dalies sveikos gyvensenos principų ar jų nesiseka praktiškai laikytis, retkarčiais nerandame reikalingos pagalbos. Pastebime, kad kai kurie vaiko higienos įgūdžiai per silpni ar vaiko aplinka nėra pakankamai higieniška; Pastebime situacijas, kai vaikas pervargęs ar atvirkščiai – nepakankamai fiziškai aktyvus.

Laiku nesikreipus medicininės pagalbos, reikalingos vaikui (nesikreipus į gydytojus ar neparūpinus vaistų) buvo pakenkta vaiko sveikatai ar sukeltas bereikalingas skausmas. Vaiko aplinka yra nehigieniška, vaikas neturi sistemingų (reguliarių) higienos įgūdžių. Pastebimos per mažo vaiko fizinio aktyvumo pasekmės sveikatai (viršsvoris ir pan.) ar dažno pervargimo požymiai (dirglumas, mieguistumas, silpnas imunitetas)

Vaikui būtinas gydymas ir priežiūra namuose neužtikrinami. Nuolat vėluojama ar visiškai nesikreipiama į sveikatos priežiūros specialistus. Pastebimi kraštutiniai vaiko sveikatos sutrikimai dėl nepriežiūros (išsekimas, skorbutas ir pan.); Vaiko higiena apleista ir tai sukelia pasekmes sveikatai (sugedę dantys, niežai, kirmėlės ar galvos utėlės); Vaikas yra nuolat pervargęs. Dėl sistemingai neužtikrinamo fizinio aktyvumo ir pakankamo poilsio atsiranda rimtų sveikatos sutrikimų.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.2. Vaiko apranga ir mityba

Suprantame ir taikome sveikos mitybos principus, užtikriname pilnavertę, subalansuotą mitybą; Vaikas turi tinkamus drabužius bei avalynę, rengiasi atitinkamai oro sąlygoms.

Atpažįstame situacijas, kuriose vaiko mityba yra netinkama; Pastebime situacijas kai vaikas būna apsirengęs netinkamai atsižvelgiant į oro sąlygas ar neturi tinkamų drabužių / avalynės.

Vaikas dažnai alkanas ar maitinasi nepilnaverčiu maistu (mityboje sistemingai trūksta sveikatai svarbių medžiagų); Vaikas nuolat dėvi drabužius ir / ar batus, kurie netinka vaikui pagal dydį ir / ar neatitinka oro sąlygų.

Dėl netinkamos mitybos sulėtėjęs vaiko augimas ir raida ar ženkliai sutrikdyta sveikata (išsekimas, skorbutas, viršsvoris ir pan.), Vaikas nuolat neturi tinkamų drabužių ir / arba avalynės. Dėl netinkamos oro sąlygoms aprangos kyla ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai ir / ar gerovei.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.3. Vaiko gyvenamoji aplinka

Vaikas gyvena švarioje, tvarkingoje ir jaukioje aplinkoje. Vaikas turi savo asmeninės erdvės.

Pastebime situacijas, kai vaikui trūksta asmeninės erdvės ar kuomet gyvenamoji aplinka nėra pakankamai švari ir tvarkinga

Namuose vaikas neturi asmeninės erdvės. Namuose lankosi daug atsitiktinių žmonių. Vaiko aplinka nešvari ir netvarkinga. Vaiko negalios atveju – aplinka nepritaikyta vaiko poreikiams.

Vaikas visiškai neturi privačios erdvės poilsiui, aplinka kelia grėsmę vaiko saugumui; Vaiko gyvenamoji aplinka apleista, netvarkinga, higienos būklė kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar gali turėti ilgalaikių pasekmių gerovei.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.4. Vaiko ugdymosi ir socializacijos sąlygos

Mes užtikriname vaiko ugdymuisi būtinas sąlygas – vaikas lanko mokyklą, turi galimybę papildomam ugdymui, turi reikiamas priemones; Vaikas turi galimybę bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti įvairiose žmonių grupėse ar bendruomenėse.

Atpažįstame situacijas, kurios apsunkina vaiko ugdymąsi ir buvimą tarp kitų žmonių - neįvertiname žaidimų reikšmės vaiko raidai ir / ar draudžiame žaisti, vaikas negali dalyvauti papildomo ugdymo veiklose, laisvai bendrauti su kitais bendraamžiais ir pan.

Vaikas neturi atitinkančių jo amžių žaislų arba saugių daiktų, su kuriais galėtų žaisti. Vaikas nereguliariai lanko ugdymo įstaigą, turi specialiųjų mokymosi poreikių. Stipriai ribojame vaiko bendravimą su kitais vaikais ar draudžiame vaikui žaisti su savo bendraamžiais. Vaikas ribotai dalyvauja kokiose nors veiklose su įvairiais žmonėmis, organizacijomis.

Vaikas išvis nelanko ugdymo įstaigos, vaikas ugdosi kažkaip savaime. Vaikas stipriai izoliuotas nuo socialinės veiklos (draugų, būrelių), dalyvauja neteisėtoje veikloje (vagystės, chuliganizmas ir pan.). Vaikas įtraukiamas į uždaras pavojingų ideologijų bendruomenes.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.5. Vaiko fizinis saugumas

Sukuriame saugią aplinką vaikui, gebame atpažinti ir tinkamai pasirūpinti potencialiai rizikingomis situacijomis. Vaikas nepatiria bereikalingų sužalojimų;

Pastebime kad kartais vaikas patiria nedideles buitines traumas ar nelaimingus atsitikimus. Atpažįstame, kad vaiko aplinkoje yra daiktų ar vietų, kurios potencialiai rizikingos vaikui, tačiau jomis tinkamai nepasirūpiname.

Vaiko aplinkoje yra prieinami pavojingi daiktai ir / ar cheminės medžiagos. Kartais paliekame vaiką vieną per ilgai ar kitų vaikų priežiūrai. Vaikas neturi saugios žaidimų vietos. Vaikas tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku, ypač kalbant apie smurtą tarp tėvų. Buitinės traumos ar nelaimingi atsitikimai kartojasi.

Vaikas patiria nuolatines traumas ar sužalojimus. Vaiko saugumas apskritai neužtikrinamas. Vaikas būna vienas su nepažįstamais žmonėmis nesaugioje ar nepatikimoje aplinkoje (kur yra neblaivių žmonių, nėra nei vieno suaugusio asmens prisiimančio atsakomybę už vaiko saugumą, kur yra daug fizinių grėsmių ir pan.)

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.6. Vaiko emocinis saugumas

Sukuriame saugią emocinę aplinką, su vaiku bendraujame atvirai, šiltai ir nuoširdžiai. Gebame ir teikiame vaikui grįžtamąjį ryšį. Vaikas turi galimybių saugiai ir ilgalaikiai bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais.

Pastebime situacijas, kuriose nėra aiškiai nustatytų ribų ir taisyklių arba jų nuosekliai nesilaikome nei mes nei vaikas. Pastebime kad kartais vaiką gąsdiname ir grasiname. Mums pasitaiko situacijų, kuomet ryšyje su vaiku nepavyksta užtikrinti emocinio saugumo.

Dažnai grasiname vaikui ar gąsdiname. Neturime aiškiai nustatytų ribų ir taisyklių ir būname nenuoseklūs (elgiamės skirtingai tokioje pat situacijoje). Vaikas dažnai atstumiamas, negauna prašomos pagalbos, priverstas būti savarankišku ne pagal amžių. Vaiką prižiūri daug besikeičiančių žmonių, nėra vieno artimo ir pastovaus asmens, prie kurio vaikas galėtų prisirišti.

Pasitaiko, kai nebekontroliuojame savo elgesio. Vaikas patiria prieštaringus (ir prieraišumo ir baimės) jausmus tiems pat suaugusiems. Pastebime vaiko emocinio nesaugumo požymių – agresyvus elgesys, savęs žalojimas, užguitumas, nepaaiškinamas uždarumas, atsiskyrimas nuo bendraamžių ir pan.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.7. Emocinis palaikymas

Gebame atpažinti ir tinkamai atliepti vaiko emociniams poreikiams; Skiriame pakankamai dėmesio ir laiko atviram ir jautriam bendravimui su vaiku.

Pastebime kad kartais nepavyksta laiku atpažinti vaiko emocinių poreikių ar juos tinkamai atliepti. Atpažįstame, kad pasitaiko krizinių situacijų, kuomet neskiriame pakankamai laiko bendravimui su vaiku. Pastebime ir atpažįstame, kad kad bendraujant su vaiku kartais manipuliuojame, bendraujame netiesiai.

Vaikas patiria dviprasmiškus jausmus (ir saugumo, ir baimės – vaikas nesusigaudo, ko tikėtis) bendraudamas su suaugusiais; Vaikui trūksta bendravimo su suaugusiais šeimos nariais. Į vaiką reaguojama atsiribojimu, pašaipa, draudimais. Nesuprantame vaiko elgesio ar emocijų – „kas jam / jai darosi?“. Vaikas elgiasi neprognozuojamai.

Vaikas gyvena baimėje ar nerime, patiria nuolatinę emocinę įtampą. Vaikas yra baudžiamas, žeminamas, iš jo / jos tyčiojamasi, grasinama.

Nežinau

2. Tėvystės įgūdžiai

2.8. Pozityvus auklėjimas

Sugebame pozityviai, nesmurtiniais būdais auklėti ir drausminti vaiką (be bausmių), paaiškinti vaikui ryšį tarp poelgių ir pasekmių, teikti vaikui grįžtamąjį ryšį, rodyti tinkamą pavyzdį. Sugebame veikti stresinėse ar sudėtingose situacijose neperkeldami savo jausmų ar emocijų vaikui; Sugebame ugdyti vaiko savarankiškumą – sukurti pusiausvyrą tarp iššūkių ir pagalbos vaikui.

Pastebime situacijas, kai nepavyksta sėkmingai auklėti ar sudrausminti vaiko ir kyla noras bausti. Atpažįstame stresines ar sudėtingas situacijas, kurias nepavyksta ar gali ateityje nepavykti įveikti neperkeliant savo išgyvenimų vaikui („neužkrauti savo krūvio vaikui“). Pastebime situacijas kuriose iš vaiko tikimės per didelio savarankiškumo arba perdėtai globojame vaiką.

Auklėjime nepavyksta išlaikyti ribų. Vaikas patiria žeminančių bausmių. Stresinėse ar sudėtingose situacijose mūsų emocinis krūvis tenka vaikui. Vaikas priverstas imtis atsakomybių ne pagal savo amžių, negauna reikiamos pagalbos. Vaikas nesugeba imtis amžiui adekvačių atsakomybių, yra per daug priklausomas nuo tėvų globos.

Vaikas mato smurtinius santykius ar prievartą tarp kitų šeimos narių; Pastebimi bet kokie fizinio ar psichologinio smurto požymiai. Vaikas aktyviai įtraukiamas į suaugusiųjų patiriamas stresine ar sudėtingas situacijas. Vaiko auklėjime visiškai nėra pusiausvyros tarp iššūkių ir pagalbos – vaikas visiškai nesavarankiškas (pagal amžių) ar atvirkščiai negauna jokios paramos bei pagalbos.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.1. Šeimos situacija

Mūsų šeima neturi negatyvių patirčių (pvz. artimųjų netektys, skyrybos, emigracija, vaiko išnaudojimas, smurtas šeimoje, buvę vaiko paėmimo iš šeimos atvejai ir kt.).

Mūsų šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, kurie padarė įtaką vaikui, tačiau nepastebime vaiko elgesio pasikeitimų ar neadekvačios reakcijos, visa tai nedaro neigiamos įtakos tolimesniam mūsų šeimos funkcionavimui.

Mūsų šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, kurie padarė įtaką vaikui, pastebime nežymius vaiko ir / ar mūsų pačių elgesio pasikeitimus.

Mūsų šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, dėl kurių vaiko elgesys pasikeitęs. Mūsų buvusios krizės neišspręstos, atsikartoja neigiamos patirtys, praeityje patirtą elgesį atkartojame savo vaiko atžvilgiu.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.2. Šeimos funkcionavimas

Mūsų šeima funkcionuoja gerai, neturime reikšmingų problemų.

Pastebime situacijas, kuriose mums reikalinga išorinė pagalba.

Mūsų šeimoje dažnai kyla problemų, dėl kurių negebame patenkinti vaiko poreikių. Bent vienas iš mūsų (tėtis ar mama) turi negalią ar yra sunkios sveikatos būklės.

Mūsų šeimoje kyla nuolatinės problemos, dėl kurių negebame patenkinti vaiko poreikių. Smurtaujame šeimoje. Turime priklausomybių. Priklausome uždaroms ar pavojingos ideologijos bendruomenėms. Užsiimame nusikalstama veikla.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.3. Pagalba ir parama iš išplėstinės šeimos

Mūsų šeima turi pagalbos tinklą. Palaikome gerus santykius su išplėstine šeima. Vaiką padeda prižiūrėti patikimi, tampriais ryšiais su mumis susiję artimi asmenys.

Esant poreikiui, turėsime paramos tinklą ir galėsime gauti pagalbą. Ryšių su išplėstinės šeimos nariais nepalaikome nuolat. Vaiką prižiūrime patys, retais atvejais pasitelkiame pagalbą iš išorės.

Mūsų šeima neturi paramos tinklo. Mūsų bendravimo ryšiai su išplėstinės šeimos nariais neišplėtoti arba santykiai prasti. Vaiką patikime prižiūrėti besikeičiantiems asmenims, tačiau jie juo rūpinasi tinkamai.

Dėl mūsų santykių su išplėstinės šeimos nariais kyla pavojus vaikui (pvz., kartu su jais vartojame alkoholį). Vaiką paliekame be priežiūros arba paliekame prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.4. Būsto stabilumas

Nuolatinai gyvename nuosavybės teise priklausančiame būste ar nuomojamame būste.
Gyvename laikiname būste ar esame sudarę trumpalaikės nuomos sutartį.
Dažnai kraustomės.
Esame benamiai arba mums gresia būsto netekimas.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.5. Būsto ir aplinkos pritaikymas

Vaikas turi saugias žaidimo erdves, saugius žaislus. Vaiko erdvė pakankama, būstas ir aplinka pritaikyta vaiko poreikiams (ypač negalios atveju), vaikas turi žaislų, mokymosi priemones, drabužių, avalynę, higienos reikmenis. Mūsų namuose tvarkinga elektros instaliacija, šildymo / kūrenimo sistema, saugiai laikome chemines medžagas, vaistus, yra sanitariniai mazgai, sveikas vanduo, yra pagrindiniai patogumai, švaru, nėra kenkėjų.
Pastebime minimalius trūkumus, tačiau sprendžiame susidariusias problemas.
Pastebime būsto ir aplinkos saugumo trūkumą. Vaikui trūksta erdvės, būstas ir aplinka mažai atitinka vaiko poreikius, vaikui trūksta mokymosi priemonių, žaislų, drabužių, avalynės, higienos reikmenų, mūsų turimi ištekliai nepilnai tenkina vaiko poreikius.
Mūsų būstas ir aplinka neatitinka vaiko poreikių, jam čia nėra saugu, vaikas neturi reikalingų daiktų, priemonių, drabužių, avalynės, higienos reikmenų.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.6. Gyvenamoji vieta

Mūsų šeima nepatiria jokių sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuošalumo ar susisiekimo.

Mūsų gyvenamoji vieta nėra patogi susisiekimo atžvilgiu, tačiau turime pakankamai galimybių gauti reikiamas paslaugas.

Mūsų šeima turi ribotas galimybes gauti visas reikiamas paslaugas dėl gyvenamosios vietovės nuošalumo, transporto priemonės neturime, tačiau padeda kaimynai ar kiti asmenys.

Gyvename vienkiemyje ar nedideliame kaimelyje, neturime transporto priemonės, neprivažiuoja viešasis transportas. Mūsų vaikas dėl to negauna jam reikalingų paslaugų.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.7. Tėvų (globėjų) darbingumas

Dirbame apmokamą darbą / esame neįgalūs, gauname neįgalumo išmokas (esame nedarbingi).
Bent vienas iš mūsų dirba laikiną darbą (terminuotą, sezoninį ar kt.) / yra neįgalus ir / ar dirba laikiną darbą.

Bent vienas iš mūsų yra bedarbis, tačiau deda pastangas darbo paieškoms / yra neįgalus, tačiau deda pastangas darbo paieškoms (kai yra darbingas).

Bent vienas iš mūsų yra bedarbis ir nededa pastangų darbo paieškoms / neįgalus, tačiau pagal darbingumo lygį galėtų gauti pajamų iš darbinės veiklos, bet nemotyvuotas dirbti, arba nesitvarko neįgalumo dokumentų.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.8. Tėvų (globėjų) darbo poveikis vaikui

Nei vieno iš mūsų darbas nėra specifiškas arba nei vieno iš mūsų darbo specifika nedaro įtakos vaikui.

Bent vieno iš mūsų darbas specifiškas, tačiau dėl to kylančias problemas sėkmingai išsprendžiame patys arba naudodamiesi kitų pagalba.
Bent vieno iš mūsų darbas specifiškas, pastebime neigiamą įtaką vaikui, tačiau esame pasiryžę situaciją keisti nedelsiant.

Bent vieno iš mūsų darbas specifiškas, dėl darbo specifikos pastebime neigiamą įtaką vaikui, tačiau nesprendžiame dėl to kylančių problemų arba sprendžiame jas netinkamai.

Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.9. Pajamų pobūdis ir gavimo pastovumas

Gauname nuolatines pajamas iš darbinės veiklos / socialinio draudimo išmokas / neįgalumo išmokas, pensijas.
Gauname nenuolatinio pobūdžio pajamas iš laikino darbo / trumpalaikes socialines išmokas.
Gauname atsitiktines pajamas / ilgalaikes socialines išmokas.
Esame kritinėje situacijoje, nes negauname jokių pajamų.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.10. Pajamų pakankamumas ir skirtingų šaltinių panaudojimas

Mūsų šeimai gaunamų pajamų pakanka. Esame išnaudoję galimus pajamų gavimo šaltinius.
Mūsų šeimos gaunamos pajamos leidžia patenkinti bazinius vaiko poreikius, kitų poreikių patenkinimas nėra pakankamas. Nesame išnaudoję visų galimų pajamų gavimo šaltinių, bet tvarkomės dokumentus.
Mūsų šeimos gaunamų pajamų pakanka tik baziniams vaiko poreikiams patenkinti. Stokojame galimybių ar gebėjimų išnaudojant galimus pajamų gavimo šaltinius.
Esame kritinėje situacijoje, nes negauname jokių pajamų arba gaunamų pajamų nepakanka net baziniams vaiko poreikiams patenkinti.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.11. Finansinis šeimos raštingumas

Mūsų šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai geri (reguliariai mokame mokesčius, skolų neturime, prireikus, skolinamės atsakingai, lėšos paskirstomos racionaliai, pagal prioritetus).
Mūsų šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami, pasitaiko trumpalaikiai, nedideli įsiskolinimai.
Mūsų šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami – gaunamos pajamos galėtų būti planuojamos atsakingiau, dažnai skolinamės.
Mūsų šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai prasti, dėl ko dažnai neturime lėšų pragyvenimui ir net minimalių vaiko poreikių patenkinimui, turime didelių skolų.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.12. Šeimos santykiai su kaimynais, bendruomene

Mūsų šeima sutaria su kaimynais, bendruomene, turime draugų, nepatiriame atstūmimo, priekabiavimo ar diskriminacijos.
Mūsų šeimos bendravimo tinklas nėra platus, nesame aktyviai veikiantys bendruomenėje, užsiimame kitomis veiklomis.
Mūsų šeimos santykiai su kaimynais, bendruomene nėra stiprūs, galėtų būti stiprinami per bendras bendruomenines veiklas.
Mūsų šeima atstumta kaimynų, bendruomenės / patys esame linkę izoliuotis; nesutariame su kaimynais, bendruomene ; prie mūsų priekabiauja, patiriame diskriminaciją.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.13. Šeimos dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime ir organizacijų veikloje

Mūsų šeima dalyvauja bendruomenės ir / ar organizacijų veikloje; domimės vaiko ugdymo institucijų veikla.
Mūsų šeima retai dalyvauja bendruomenės ar organizacijų veiklose, dažniau užsiimame kitokiomis veiklomis; ne visuomet domimės vaiko ugdymo institucijų veikla.
Mūsų šeima neturi galimybių dalyvauti bendruomenės gyvenime ar organizacijų veikloje, tačiau norėtų; mažai domimės vaiko ugdymo institucijų veikla.
Mūsų šeima nedalyvauja nei bendruomenės, nei organizacijų veikloje, nesidomime jokiomis papildomomis veiklomis, nepalaikome ryšio su vaiko ugdymo institucijomis, esame linkę izoliuotis.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.14. Institucijų, tenkinančių vaiko ir šeimos poreikius, tinklas ir prieinamumas

Specialistų / institucijų, tenkinančių vaiko ir mūsų šeimos poreikius, tinklas pakankamas, o paslaugos prieinamos.
Specialistų / institucijų tinklas nėra pakankamas arba paslaugos nėra pilnai prieinamos, tačiau vaikui ar mūsų šeimai dėl to nekyla papildomų grėsmių (situacija išsprendžiama pasitelkiant kitas stiprybes ir galimybes).
Specialistų / institucijų tinklas pakankamas, tačiau paslaugos sunkiai prieinamos (finansiškai, dėl netinkamo darbo laiko ar dėl susisiekimo problemų).
Specialistų / institucijų, kurios tenkintų vaiko ar mūsų šeimos poreikius, nėra.
Nežinau

3. Socialiniai veiksniai

3.15. Šeimos naudojimasis bendruomeniniais ištekliais

Mūsų šeima naudojasi bendruomeniniais ištekliais, gauname reikiamą pagalbą.
Mūsų šeima naudojasi bendruomeniniais ištekliais tik esant būtinybei, esame linkę problemas išspręsti naudodamiesi savais resursais, neformalia pagalba.
Mūsų šeima yra linkusi priimti pagalbą, tačiau pagalbos resursai yra riboti.
Mūsų šeima nesinaudoja galimais resursais, atsisako priimti pagalbą.
Nežinau